Clik here to view.
Kąsnelis Visatos CDLXXXII: Ištempimai
Per arti prie juodosios skylės priskridusi žvaigždė ištempiama į spagetį, kuris vėliau susisuka į diską. Bent jau toks yra standartinis įsivaizdavimas, o dabar pirmą kartą užfiksuoti tokio spagečio...
View ArticleVisiškas kosmosas: laužai Saulėje ir Magelano debesų poveikis Galaktikai
Saulėje kartais įvyksta žybsniai, kurių metu aktyvūs regionai, daug didesni už Žemę, išspinduliuoja daug rentgeno bei ultravioletinių spindulių. Taip pat Saulėje dega laužai – gerokai mažesni žybsnių...
View ArticleClik here to view.
Astroįdomybė. Kaip keliauti laiku?
Kelionės laiku yra viena iš populiaresnių temų fantastinėje literatūroje (žr. kad ir Velso „Laiko mašiną“) ir filmuose (nuo „Endgame“ iki tokių smegenis susukančių darbų, kaip „Primer“). Realybėje,...
View ArticleClik here to view.
Astronaujiena. Atrandamos vis mažesnės juodosios skylės
Juodosios skylės yra labai svarbūs objektai Visatoje. Į jas krentanti medžiaga skleidžia labai daug ir labai energingų fotonų, kurie gali paveikti tarpžvaigždinę medžiagą didžiuliais atstumais nuo...
View ArticleClik here to view.
Astronaujiena. Fundamentaliai neišsprendžiamos chaotiškos sistemos
Du kūnai, veikiami tarpusavio gravitacijos, juda kosmose. Kokios yra jų trajektorijos? Šį uždavinį išspręsti palyginus nesunku: priklausomai nuo bendros sistemos energijos, abu kūnai aplink bendrą...
View ArticleClik here to view.
Kąsnelis Visatos CDXXIX: Orbitos
Vienas iš pirmųjų žingsnių suprantant, kaip veikia Visata, buvo Izaoko Niutono supratimas apie orbitų prigimį – visuotinės traukos sukuriamą judėjimą. Nuo tų laikų suvokimas pažengė toli į priekį, bet...
View ArticleClik here to view.
Kąsnelis Visatos CDXXXVIII: Branda
Kosminiai kūnai gyvena nepalyginamai ilgiau, nei žmonės, bet ir jų gyvenimuose galima išskirti jaunystę, brandą ir senatvę. Praėjusios savaitės naujienose randame kelis pranešimus apie skirtumus tarp...
View ArticleClik here to view.
Astronaujiena. Kosminis greitkelis?
Kosminių kūnų orbitos atrodo nekintančios. Planetos oriai ir lėtai suka ratus aplink Saulę, mažesni asteroidai ir kometos – taip pat, net jei pastarųjų orbitos yra labiau išsitempusios. Ir visgi...
View ArticleClik here to view.
Kąsnelis Visatos CDLXX: Chemija
Cheminės reakcijos bei įvairios molekulės kartais astronomijoje būna nepelnytai nustumiamos į antrą planą. Bet ir reakcijos, ir jų produktai dažnai gali būti labai svarbūs bei suteikti daugybę žinių...
View ArticleClik here to view.
Kąsnelis Visatos CDLXXV: Susidūrimai
Kad kometos ir asteroidai atnešė į Žemę vandenį, seniai ne paslaptis. Bet pasirodo, kad greičiausiai jų smūgiai čia atgabeno ir didelę dalį anglies, būtinos visai gyvybei. Marso palydovai Fobas ir...
View ArticleClik here to view.
Kąsnelis Visatos CDLXXXII: Ištempimai
Per arti prie juodosios skylės priskridusi žvaigždė ištempiama į spagetį, kuris vėliau susisuka į diską. Bent jau toks yra standartinis įsivaizdavimas, o dabar pirmą kartą užfiksuoti tokio spagečio...
View ArticleVisiškas kosmosas: laužai Saulėje ir Magelano debesų poveikis Galaktikai
Saulėje kartais įvyksta žybsniai, kurių metu aktyvūs regionai, daug didesni už Žemę, išspinduliuoja daug rentgeno bei ultravioletinių spindulių. Taip pat Saulėje dega laužai – gerokai mažesni žybsnių...
View ArticleVisiškas kosmosas: Europos paviršius ir lašo formos žvaigždė
Jupiterio palydovo Europos paviršių nuolat talžo įvairiausi mikrometeoritai. Per dešimtis milijonų metų jie „išaria“ viršutinius keliasdešimt centimetrų ledo, tad galimų gyvybės (ar bent įdomios...
View ArticleClik here to view.
Kąsnelis Visatos CDXCVII: Žybsniai
Mažų žvaigždžių dideli žybsniai gali sunaikinti jų planetų atmosferas ir bet kokį šansą ten užsimegzti gyvybei. Gali, bet greičiausiai to nedaro – pasirodo, tokie žybsniai dažniausiai vyksta ne planetų...
View ArticleClik here to view.
Didžiausia įmanoma bulvė, arba kuo skiriasi asteroidai nuo planetų
Mūsų Žemė yra apvali. Beveik rutulio formos, nors ir ne visiškai – šiek tiek susiplojusi per ašigalius ir išsipūtusi ties pusiauju. Tačiau didžiausi paviršiaus netolygumai – kalnai ir įdubos – tesiekia...
View ArticleClik here to view.
Kąsnelis Visatos DII: Protoplanetinis
Planetos formuojasi protoplanetiniuose diskuose. Bet, pasirodo, toli gražu ne visos planetos išlieka toje sistemoje, kur formavosi – gali būti, kad net dešimt kartų daugiau jų išlekia į tarpžvaigždinę...
View ArticleClik here to view.
Kąsnelis Visatos DVIII: Audros ir supurtymai
Kosmosas, daugelio supratimu, yra tuščias vakuumas su kai kur pasitaikančiomis žvaigždėmis, planetomis ir asteroidais. Bet iš tiesų ten pilna medžiagos – įvairiausių tarpplanetinių, tarpžvaigždinių bei...
View ArticleClik here to view.
Kąsnelis Visatos DX: Dulkės atmosferose
Dulkės namie erzina ir trukdo. Kosmose kartais irgi taip – dulkės užstoja žvaigždžių ir galaktikų šviesą. Iš kitos pusės, dulkės kartais gali būti naudingos, jos padeda formuotis molekulėms, nuo jų...
View ArticleClik here to view.
Kąsnelis Visatos DXIX: Apvalkalai
Astrofizikai nagrinėja sferines karves vakuume. Šis juokingas komentaras nėra visiškai klaidingas, bet net ir priimant jį už gryną pinigą, galime rasti daug įdomybių. Pavyzdžiui, žvaigždės yra daugmaž...
View ArticleClik here to view.
Kąsnelis Visatos DXLIV: Stabilumas
Iš pirmo žvilgsnio kosminės struktūros – planetos, jų sistemos, galaktikos ir panašiai – atrodo amžinos ir nekintančios. Iš tiesų taip yra toli gražu ne visada: daugelis darinių turi pradžią ir...
View Article